šiūruoti

šiūruoti
1 šiūrúoti, -úoja, -ãvo FrnW 1. tr., intr. R306, 410, N, K, BS143, NdŽ, , Dkš, Lkč, Gs, Alvt trinant valyti, šveisti: Ana su smiltimis šiūrúo[ja] viedrus, langus, šaukštus, kad būtų balti J. Stalas seniai šiūrúotas, juodas kap lieptas Mrj. Ji švariai nuplauna langus, ilgai šiūruoja eglišakėm išdilusias grindis K.Saj. Ei siuntė siuntė mane motinėlė ... liepinėlių šiūruoti ant jūružių krantelio TDrV109. Bet Katrynė su Berge skauradą šiūrúoja K.Donel. Teta prilaiko, kad iš geldos neišgriūčiau į aslą, o mama, į rankas paėmusi skuduriuką, šiūruoja man nugarą A.Vencl. Vakar tai šiūrãvo šiūrãvo ta senukė po sienas Gs. ^ Ne kožnam svečiui skaurada šiūruojama ir pautienė kepama B, Sch97. 2. tr. NdŽ trinti, brūžuoti: Su pielyčia šiūrúok pjūklą, t. y. trink J. | Anksti rytelį plakiau dalgelę, pjoviau, šiūravau žalią žolelę (d.) Drsk. 3. intr. brūkšėti, čiužinti: Kažkas vaikščiojo, tyliai šiūruodamas šlepetėmis . Senelis pradėjo šiūruoti koja į grindis . 4. intr. NdŽ, KlvrŽ pamažu darbuotis, dirbinėti, triūsuoti: Ans bešiūrúojąs aple pečių, t. y. šį tą dirba J. Ana šiūravo gaspadinėse, kol paseno Lkv. Šiūrúokiat, vyraliai, tatai jūsų laikaliai (d.) Plt. | refl. J(Als): Kad matytumi, kaip vyriškiejai, nueję į jaują, šiūrúojas (neskuba darbuotis)! Gršl. 5. intr. judėti, krutėti, bruzdėti: Kurs šiūrúoja, nerimsta ant vietos, tas bruzgus JI243. ║ refl. valkiotis, slankioti: ^ Geri žmonės aplink svetimus kampus nesišiūruoja . 6. intr. K.Būg(Kv) greitai, skubiai ką daryti. 7. intr. pūsti, šiurenti: Po šventai Onai jau šiaurus vėjas per rugienas šiūrúoja Plv. Kur meiliai kalbėjom, vėjelis šiūravo LTR(). \ šiūruoti; apšiūruoti; atsišiūruoti; iššiūruoti; nušiūruoti; pašiūruoti; prašiūruoti; prisišiūruoti; sušiūruoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • šiūruoti — šiūrúoti vksm. Šiūrúoti su šẽpečiu grindi̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • siūruoti — siūruoti, uoja, ãvo intr. DŽ, NdŽ, Vkš; G108 1. linguoti, svyruoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios ir siūruoja J. Ir senos pušys siūrãvo braškėjo A.Baran. Beržai siūruoja lig žemės Dgl. Rugių varpos didelės, tai labai siūruoja Pnd. Kai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šiūruoti — 2 šiūruoti, uoja, ãvo žr. siūruoti 1: Tu putine, tu žaliasis, nestovėkie prie kelelio, nestovėkie prie kelelio, nešiūruokie an kelelio (d.) Kb. Žilvičiai baimingai virpėjo ir šiūravo rš. Kasos šiūruoja per liemenį, kap eina Nmn. ║ mosuoti: Ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • susiūruoti — intr. NdŽ; Ser pradėti siūruoti, susvyruoti. siūruoti; atsiūruoti; įsiūruoti; išsiūruoti; nusiūruoti; pasiūruoti; prisiūruoti; susiūruoti; užsiūruoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įsiūruoti — intr. 1. refl. Ser įsileisti siūruoti, siūbuoti. 2. NdŽ įeiti siūruojant, svyruojant. siūruoti; atsiūruoti; įsiūruoti; išsiūruoti; nusiūruoti; pasiūruoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšiūruoti — 1 apšiūruoti 1. tr. K, KŽ apšveisti. | refl. K. 2. intr. J, KŽ atlikti namų apyvokos darbus. | refl. Skr: Apsišiūruoti yra savo žygius apeiti, apsiliuobti, apsivokti, apsiplauti, apsidirbti J. Aš jau apsišiūravaũ KI116. šiūruoti; apšiūruoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsišiūruoti — 1 atsišiūruoti KI116, K baigti šiūruotis, triūstis. šiūruoti; apšiūruoti; atsišiūruoti; iššiūruoti; nušiūruoti; pašiūruoti; prašiūruoti; prisišiūruoti; suši …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiūruoti — 1. intr. Sv, Pnd ateiti svyruojant, siūbuojant: Atsiūruoja kokia žmogystė, tik ką kliba Lkm. An jau ir anas atsiūruoja Dglš. Mažgi ateitų mano tėveliai, maž atsiūruotų šį gi rytelį (rd.) Jž. 2. tr. atnešti supant: Ateina Aldutė, atalinguoja,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsiūruoti — 1. intr. Š išeiti siūruojant. 2. tr. siūruojant išauginti: Liulia, liulia, kada išsiūruosiu dai aš savo dukrelę LTR(Dsn). Ir iškukavo, ir išsiūravo bernelį tinginėlį LTR(Ob). siūruoti; atsiūruoti; įsiūruoti; išsiūruoti; nusiūruoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššiūruoti — 1 iššiūruoti tr. 1. K, KŽ, Mrj, Šn, Vrb iššveisti: Ryką iššiūruoti KI150. Grindis iššiūravaũ Snt. Jeigu aulyje pasirodys supuvimas, visus korius sutirpyk, o aulį išvalyk ir iššiūruok rš. | refl. K. ║ prk. išvaryti: Už rūkymą su šiūriuokle… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”